Taip. Atėjau pasidalinti savo super duper receptu : imi riekę batono tepi sluoksnį (tokį kaimišką riebų) sviesto ir tada sluoksnį medaus ( (kaip vaikystėje - kuo daugiau tuo skaniau, tuo saldžiau). Užgerti arbata!
P.S. Pasibaigus medui, galima naudoti ir obuolienę.
(receptas bus perduodamas iš kartos į kartą, jį man perdavė tėtis)
Taip ir saldinuosi savo dienas, kuriose linksmiausias įvykis dienoje nusišypsoti kaimynui per virtuvės langą, atėjus susitepti savo firminio deserto. O šiaip verkia toliau, Karoliukas kad nemoka piešti, verkia, oi kaip liūdna Karoliukui.. verkia verkia. Susitepa desertą, nes jau sūru nuo ašarų, ir toliau verkia ir taip graudu ant širdies ir taip negera, kad nemoka piešti. Bet pieštuko į rankas neims - tingi, verkti daug lengviau. Paverkia ašaras medumi užsikąsdama ir toliau tingi. Gėda jai dėl savo tingėjimo, gėda. Bet tingėti taip patogu, taip miela širdžiai, kad tik ir galėtų batoną su medumi krimsti ir toliau tingėti, geras tas Mikės Pūkuotuko gyvenimas. Tik baisiai jau draugų Knysliukų trūksta, nėra su kuo medumi ir tingėjimu dalintis.
Dėstytojas sako: ,,Ar žinai, kodėl dėstytojas viską žino ir taip gerai piešia, ar žinai?"
Karoliukas žibina savo didelėmis akimis į jį laukia slaptojo recepto, kad ir jos menkos rankelės taip pieštuką valdytų.
,,Piešiu mažiausiai tris valandas per dieną. Kiekvieną mielą dieną, net ir sekmadieniais"
Sulaukė Karoliukas slaptojo recepto, užgeso ugnelės jos akys. Neturi laiko Karoliukas taip daug piešti per daug dienotvarkė tingėjimu perkrauta.
2 komentarai:
oba, tai pasirodo tikrai kiekviena specialybė reikalauja iš dienos 3h kruopštaus ir nuoseklaus darbo su atsidavimu savo svajonei. Cool, nes mums tą patį dėstytojai sako ;)
Pliusas už rašliavą, receptą ir tavo dėstytojo žodžius ir minusas už tingėjimą. Shame on you. *mosikuoja pirštais*
Nors aš ir pati kartais patingiu... *raudonuoja*
Rašyti komentarą