Buvo Gudaitis, tada Karatajus... Dabar įsimylėjau Vaitkūną. Mano meilė tapyboje, tokia pat nepastovi, kaip ir muzikoje.
Garbanos plaikstėsi vėjyje. Mano trumpos kojos nespėjo. Prieš nosį užsitrenkė durys. Kelių per daug. Nežinau kuriuo pasuko. Tad pasukau savu. Rodos, įmyniau į jo paliktą pėdsaką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą