myli
nemyli
myli
nemyli
myli
nemyli
myli
nemyli
niekaip negaliu atsikratyt senų įpročių - sėdėjimo ir svajojimo. Pasidedi pakelį draugių atneštų sausainių, įsipili arbatos iš termoso ir sėdi... svajoji. Aplinkui šmirinėja žmonės ir klausia ,,kiek kainuoja?". O tau nei jie rūpi, nei tau jų reikia (reikia...reikia...). Tik sudrumsčia tavo ramybę. O tau vis dažniau kirba mintis. Nemyli... nemyli... Penki litai. O gal vis dėlto... Dešimt litų. Net pati nesuprantu. Penki litai... Nemyliu.
per stipriai pasakyta, ne tas žodis. bet vis dėlto.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą