Tikriausiai Karoliukas Jums nepasakojo apie savo vasaros draugą. Trumpai jie draugavo, kokias dvi savaites, bet Karoliukui jis patiko, susitikdavo kiekvieną vakarą toje pačioje vietoje. Tas draugas buvo ypatingas, nes jis buvo paprastas miško kiškis. Karoliukas todėl ir džiaugėsi savo rutinišku šuns vedžiojimo keliu, nes susirado nepaprastą draugą. Bet Karoliuko liūdesiui, po švelnaus vasariško vėjelio, paguldžiusio pusę mylimo miško, mielas draugas kiškis toje pievoje daugiau nepasirodė. Liko Karoliukui tik ilgasiausio prisiminimas ir sužeista širdis, bijo Karoliukas, kad kiškelio nebūtų nelaimė ištikusi ir po kokiu nuvirtusiu ąžuolu jo kūnelis netįsotų. Taip ėjo savaitė, mėnesis, pusmetis, kol Karoliukas sutiko antį. Plaukiojo antelė baloje, kuri susidarius aplink kanalizacijos šulinį, todėl tos balos kilmė Karoliukui didelė mįslė. Plaukiojo dieną, antrą, kol galiausiai Karoliukas suvokė, kad čia naujas Karoliuko draugas! Ir kad apsidžiaugs Karoliukas! O tada susimąstę. Gal Karoliukas pelene virsta. O gal šiaip kokia miegančiąja gražuole! Nesvarbu. Lakstys Karoliukas po laukus su kiškelio vėle ir antele iš fekalijų prūdo ir čiulbės meilės dainelės. All is full of love.

Nusprendė Karoliukas bus budistė. Ir sako: tėti, mama, būsiu budiste. Nepaisė grūmojančių kumščiais tėvų ir išėjo Karoliukas ieškoti nirvanos. Na gerai gerai, nuėjo pirmiausia į googlę pažiūrėt, kas per daiktas tas budizmas. Juk reik žinoti į ką nori tikėti! Paskaitė Karoliukas ir mąsto, kad nieko daiktas tas budizmas, sako ji ryšio su bažnyčia nerandanti, o Karoliukui, kaip ir bet kokiam šios žemės gyventojui reikia turėti tai, kam visą kaltę suversti galėtų. O budizmas sako, jei Karoliukas gerai suprato, kad pats dėl visko būsi kaltas ir patiko jai, kad nereiks niekam josios kalčių išpirkinėti ir ant kryžiaus kabėti. Mąstė Karoliukas, skaitė Karoliukas ir vis daugiau nieko nesuprato. Kaip tą teisingą kelią Karoliukui atrasti, kaip tą kančią atrasti, suprasti ir išsilaisvinti iš jos. Ir kaip tą visą Dharmos ratą perprasti. Nusprendė Karoliukas nirvanos nesiekti. Ir naujų religijų nesivaikyti. Mąsto, Karoliukas, kad čia nieko nebus ir googlės pamokų dėka budiste netapsi, reik savo mokytojo ir globėjo ieškoti, o tai link fanatizmo gali nuvesti, nepatiko ta mintis Karoliukui. Nusprendė liks ji ištikima savo pačios religijai -meilei. Ir bus Karoliukas tos religijos buda, išganytoja, šventoji mergelė, pranašas, mozė, guru. Surašys savo bibliją, koraną, tripitaką. O iki to laiko ir toliau Karoliukas, mamos vedama, eis į bažnyčią, atsiklaups, atsistos kada reikia, kalbės ,,Tėve mūsų", žegnosis, pajutus sąžinės graužatį dėl savo abejingumo nueis išpažinties, kur niekada Karoliukas taip ir nepasakys savo didžiausios nuodėmės - netikiu, ir visi sakys - katalikė.

Jei pasaulis būtų nespalvotas, būčiau gražesnė

Realybė žudo.

Pirma dalis iš devynių. Labiausiai patiko devinta.

Ooo malonusis likime, kokia aš laiminga, suteikiai progą pažvelgti į jojo akis. Šypsojaus, rankos drebėjo, kojos linko, nieko negirdėjau ką Sandra tas dešimt sekundžių kalbėjo. Oooo malonusis likime, tikriausiai jis galvojo, kas ten per durnė taip spokso ir šypsos. Ooooo malonusis likime aš su juo net gi, tavo dėka, prasilenkiau. Oooooo malonusis likime, kokios gražios jo akys. Ooooooo malonusis likime, tai gal išpildysi mano troškimą.

Bandžiau kažkaip kitaip. Ir man patinko. Nebenoriu pieštukų. Ir sesė visai panaši į save gavos. Na gerai, dar ne visai, bet vis vien.

Mielas likime,

Jei iš tiesų egzistuoji, turiu prašymą. Norėčiau dar kartą sutikti skulptorių iš KDI. Jei nesunku, tegul jis KDI neturi ką veikti ir vaikštinėja auditorijose antradieniais ir ketvirtadieniais nuo penkių iki aštuonių ir šeštadieniais nuo dvylikos iki trijų. Tada gal jis netyčia, vėl mane paklaustų kur stosiu, o aš jam išsiverksiu ant peties. Tada jis mane guos ir eisim arbatos į BO (super svajonėse suplanuotas planas).

Na, o jei nebūsi toks malonus, prašau leisti man per pavasarį būsiančias peržiūras sužinoti jo pavardę, kad žemai puolus galėčiau pasierčinti facebooke ir paspoksot į jo nuotraukas.

Iš anksto Ačiū.

Vakar žiūri Karoliukas į veidrodį ir suprato, kad tie liūdesiui malšint skirti desertai niekur nedingo ir niekur neišėjo, kaupėsi jie visą žiemą, o stori megztiniai juos slėpė, supyko Karoliukas ant desertų, sako nevalgys nerodykit, nereik jai jų, juk graži nori būti. Nusprendė Karoliukas ir vėl pradėti sportuoti (taip vėl) ir nusistatė žadintuvą labai anksti, jai nepakeliamai anksti. Suskambo žadintuvas devintą valandą (!), supyko Karoliukas ant jo sako nereik man dar tų išsvajotų ketriasdešimt aštuonių kilogramų dar toli iki pavasario. Ir toliau sau parpė. Išsimiegojusi, Pyko ant savęs Karoliukas ir burbėjo ir ryt jau ji tikrai tikrai kelsis! Tikrai! Ir nuėjo pusryčiams sukirsti batono su obuoliene. Juk reik pykti užglaistyti ir nuotaiką pasikelti.

Sakė Karoliukas bus kaip Eva Langoria. Patinka Karoliukui ji, nes ji tokia pat neūžauga kaip ir Karoliukas. Tikriausiai vien dėl to ir patinka.

Stoviu kažkokioj nebetobulėjimo atkarpoje. Akys mato daugiau, nei rankos gali padaryti.
Nors užmuškit nesigauna.

Tapymas iki pirmos nakties. Va toks ir bus mano gyvenimas.Iš kur tas optimizmas.

,,Meilės trikampis"

Drobė, akrilas, 40x30.

Ir žinot, kas blogiausia. Aš niekada nieko nebaigiu. Tingiu, nemoku. Ir šis liks nebaigtas, kaip ir visi kiti.

Taip taip... kas pamena, kažkada tokį patį piešiau tušinuku. Tiesiog sugalvojau, jog spalvotas atrodys geriau.

Ištirpo meilė, kaip pavasario sniegas.

Žaidžiu žaidimą. Išmeskim kuo daugiau valandų iš dienos. Kol kas puikiai sekas, jei taip ir toliau tapsiu asocialia.

Kompoholikė, televizormanė, noliferė. Galėsiu pūti.

Žinot, jau mėnesį nekėliau kojos iš namų. Meluoju, buvau du kartus nuvažiavus iki daktarės. Oi meluoju, tris. Gyvenimas nuostabus! Ar ne?

Ne bus keturių.
O keista.

Man net kartais liūdna.

Tikėjausi pagerinti savo pačios rekordą.

Matyt...