Užkampis

Tikriausiai Karoliukas Jums nepasakojo apie savo vasaros draugą. Trumpai jie draugavo, kokias dvi savaites, bet Karoliukui jis patiko, susitikdavo kiekvieną vakarą toje pačioje vietoje. Tas draugas buvo ypatingas, nes jis buvo paprastas miško kiškis. Karoliukas todėl ir džiaugėsi savo rutinišku šuns vedžiojimo keliu, nes susirado nepaprastą draugą. Bet Karoliuko liūdesiui, po švelnaus vasariško vėjelio, paguldžiusio pusę mylimo miško, mielas draugas kiškis toje pievoje daugiau nepasirodė. Liko Karoliukui tik ilgasiausio prisiminimas ir sužeista širdis, bijo Karoliukas, kad kiškelio nebūtų nelaimė ištikusi ir po kokiu nuvirtusiu ąžuolu jo kūnelis netįsotų. Taip ėjo savaitė, mėnesis, pusmetis, kol Karoliukas sutiko antį. Plaukiojo antelė baloje, kuri susidarius aplink kanalizacijos šulinį, todėl tos balos kilmė Karoliukui didelė mįslė. Plaukiojo dieną, antrą, kol galiausiai Karoliukas suvokė, kad čia naujas Karoliuko draugas! Ir kad apsidžiaugs Karoliukas! O tada susimąstę. Gal Karoliukas pelene virsta. O gal šiaip kokia miegančiąja gražuole! Nesvarbu. Lakstys Karoliukas po laukus su kiškelio vėle ir antele iš fekalijų prūdo ir čiulbės meilės dainelės. All is full of love.