Užkampis

Vakar žiūri Karoliukas į veidrodį ir suprato, kad tie liūdesiui malšint skirti desertai niekur nedingo ir niekur neišėjo, kaupėsi jie visą žiemą, o stori megztiniai juos slėpė, supyko Karoliukas ant desertų, sako nevalgys nerodykit, nereik jai jų, juk graži nori būti. Nusprendė Karoliukas ir vėl pradėti sportuoti (taip vėl) ir nusistatė žadintuvą labai anksti, jai nepakeliamai anksti. Suskambo žadintuvas devintą valandą (!), supyko Karoliukas ant jo sako nereik man dar tų išsvajotų ketriasdešimt aštuonių kilogramų dar toli iki pavasario. Ir toliau sau parpė. Išsimiegojusi, Pyko ant savęs Karoliukas ir burbėjo ir ryt jau ji tikrai tikrai kelsis! Tikrai! Ir nuėjo pusryčiams sukirsti batono su obuoliene. Juk reik pykti užglaistyti ir nuotaiką pasikelti.

Sakė Karoliukas bus kaip Eva Langoria. Patinka Karoliukui ji, nes ji tokia pat neūžauga kaip ir Karoliukas. Tikriausiai vien dėl to ir patinka.