Suprantat, jei aš pati žinočiau kaip yra, būtų kitaip.

Kažkas šiandien kažką sakė apie tai, kad įsimylim netinkamus.
Pamiršau, ką norėjau rašyti.

Būna taip lyg atrodo kažkas tave iškirpo iš tavo pačios gyvenimo ir padėjo šalia.
Rodos, tu su visais, bet kartu visiškai viena.
Visi tavo judesiai netikri.Darbai netikri
Tu stovi, aplink tave viskas sukasi.
O tu stebi.
Stebi...
Ir jautiesi, lyg  tavęs nebūtų. Nors tu čia.

Rodos, ėmė ir iškirpo.

Pasakyk, ką galvoji.
Ačiū.

Eidama velku kojas
Palieku neuždarytą arbatos indelį
Pavalgius iš karto neišsiplaunu lėkštės
Vaikštau susivėlus
Neužsidedu šlepečių
Gyvenu nepakankamai tvarkingai
Per vėlai grįžtu namo
Augu, bet problemos išlieka tos pačios
Ir dar prisideda naujų.
Atsiprašau, Mama.

Kartais būna taip, kad gyveni nesuprasdamas kodėl gyventi. Bet gyveni.
O prie nesupratimo prisideda nežinojimas.
Prie nežinojimo... kvailumas
O kvailumas prie gyvenimo.
Todėl ir gyveni.
Idiotai.
Bailiai.

Kai photoshopą jungi su juosta, gaunas random dalykai. t.y. Menas.
 Žinot. Neee. nežinot. Ir nesakysiu. Išsiaiškinkit patys.
Einu mokintis piešt. Meluoju. Einu svajot, kad mokinuosi piešt, kad galėčiau pykt, jog nemoku.

Bijau tamsos.

Vieną dieną bus taip, kad aš pamatysiu kalnus.
Ir dykumą, žinoma.
Atogražų miškus.
Romą.
Paryžių.
Berlyną.
Niujorką.
Monmartrą.
Florenciją.
Honkongą.
Vieną.
Ir
Ir
Ir turėsiu lapelį su ANYWHERE. Ir didelę didelę kuprinę.
Miegosiu ant kietos žemės
Rytus pasitiksiu su saule (lietum?) ir tuščiu skrandžiu.
Neplausiu galvos savaitę
Piešiu daug medžiu.
Sėdėsiu  prie Trevi fontano
Galbūt nupiešiu kokį portretą, kad galėčiau nusipikti valgyti
Ir iškėlusi nykštį keliausiu.
Ten kur norėsiu.
Galbūt ne viena.
Ne viena.

- Gal galiu  turėti katę?
- Ne
- Kodėl?
- Ne


Kai gyvensiu viena turėsiu katę. Ir šunį, žinoma.
Ne.
Du šunis ir katę.

Kodėl monologai niekada nevirsta dialogais?

Turiu teoriją apie praeitį dabartį ir ateitį, kuri galiausiai susiveda į meilę.

Apie nieko nežinojimo žinojimą. 

Ištryniau praeitį,
Kursiu ateitį.
Bet ateities sukurti neįmanoma.

Einu verčiau galvot apie beprasmiškai sarkaztišką gyvenimą. Kuris savo beprasmišku sarkaztiškumu stebina diena dienon. O jei susikurtum prasmę? Bent šiokią tokią?
Bet kam.
Mirsi ir viskas.
Viskas.
Kam kurti ateitį ?

Kartais pagalvoju, kas būtų jei manęs nebūtų. Įdomu, ar  būtų taip taip kaip būna, tik manęs nebūtų O gal manęs nebūtų tai viskas kitaip ir būtų?
O tada ėmė kažkas ir pasakė, kad jaučiuosi per daug svarbi.
Bet vis dėlto, įdomu, kaip būtų, jei manęs nebūtų.
O kaip būtų, jei nebūčiau tada ten atėjus.
O kaip būtų jei būčiau to nežiūrėjus.
Ir vis dėl to kaip  būtų jei imčiau ir dingčiau ir staiga manęs nebebūtų.
Ar būtų taip kaip būna?

Aš esu, bet manęs nėra

Nei vienos prakeiktos dienos,nei vienos prakeiktos dienos, nei vienos prakeiktos dienos, nei vienos, nei vienos...
 O naktimis skaičiuoju  besibalškančius šešėlius sienoje. Ir kiekvieną naktį tas pats skaičius. Matyt, todėl, kad pro langą tas pats vaizdas.

43. Lietuvoje nėra valstybinės religijos

11 Steps 

How to become buddhist:

1Read about Siddhartha Gautama the "exalted one", the father of Buddhism.

2.       Learn about the Buddha's teachings which include (but are not limited to) the 4 noble truths and the eightfold path.

3.       Practice [Buddhist meditation] in order to free your mind from worry and focus on the present to achieve inner peace.

4.       The Buddha taught that as we all go through the life cycle, we will meet with some inconvenience, not always satisfactory and there may be suffering. I

5.       Understand and research the concepts of rebirth and Karma.

6.       Understand "dukkha" and Buddhist definitions of the many sufferings.

7.       Determine which of the many paths of Buddhism you would like to pursue, whether it be Zen Buddhism, Theravada (a very traditional form), or Mahayana. 

8.       Practice the Buddha's teachings in your everyday life.

9.       Participate within your local Buddhist community. 

10.  The Four Noble Truths are:

• Life means suffering.
• The origin of suffering is attachment.
• The cessation of suffering is attainable.
• The path to the cessation of suffering is detachment.

11.  The Eightfold Path is broken down into three sub-topics:

• Wisdom

1. Right View
2. Right Intention

• Ethical Conduct

1. Right Speech
2. Right Action
3. Right Livelihood

• Mental Development

1. Right Effort
2. Right Mindfulness
3. Right Concentration

Sėdi sau, nes vėl pavėlavai į  autobusą, o šitam gūdžiam Panemunės kaime, jie važinėja vis rečiau ir rečiau. Bet nėra ko skųstis. Pats Karoliukas kaltas, kad staipės valandą prieš veidrodį, nes šiandien nori būti graži. Ir kitą dieną vėl norės būti graži, todėl  vėl pavėluos į autobusą. Ir taip tęsis ilgai. Kaip jau ilgai ir tęsiasi. Nes noras būti gražiai tapo hobiu, kaip ir vėluoti į autobusą. Čia tarp jų yra sąsaja kažkokia, tik dar neatradau kokia. Tad sėdi geri sau kavą, šaltą karčią ir visiškai neskanią. Kremti zefyrą. Jau  Šeštą.  Saldu, kad net bjauru. Bet vis kas kuo puikiaisiai, saldžiai kartu. Šleikštu. Ir nėra ko skųstis. Nėra. Tikrai tikrai nėra. Todėl ir nesiskundžiu, kad nėra. Skųsčiausi jei būtų dėl ko. Bet nėra. Tik šiaip šleikščiai saldžiai kartu. Todėl ir nesiskundžiu. Nes juk nėra dėl ko... Tikrai nėra.

Nes galūnė - ėsi, daug geresnė nei - osi.

Ta Prasme Šūūūdų Šūūdas. Absoliučiai.
Bet pointo tame yra.

Sėdi Karoliukas ir mąsto, kaip seniai ji apie beprasmybę mąstė. Galvoja, mislyja. Ir vėl graudulys širdelę apima. Apie laikus, dislaikus, šierinimus, folauvinimus, stalkinimus...Ir supranti, koks šiame pasaulyje žmogus vienišas jaučiasi. Toks menkas. Tad sukaupia tūkstantį draugų, užpildo dalelę vienišumo. Nes gal kada eis liūdėdamas dėl savo vienatvės pamatys tą vieną iš tūkstančio ir supras - ne vienas. Bet su tuo draugu nesisveikins, nes iš tiesų tai jo nepažįsta, tik kartą paspaudė laiką. Bet vis vien - bendramintis. Ir grįžęs pašierins kokią genialiai nuvalkiota mintį ir vėl lauks, pamatyti kad jis ne vienas. Vėl pildys savo savimeilę kitų atsainiais paspaudžiamu mygtuku. Ir jo mėlynoje juostelėje šokinės raudoni skaičiukai. Patenkinęs savo poreikį suprasti, kad jo dar niekas nepamiršo, nueis sau ramiai miegoti. Ir rytą vėl lauks jūsų dėmesio. Bet už to, kuris įkyriai kiša jums savo nuomonę ir siūlo jums jo nepramiršti, slypi ir kitas. Kuris tyliai, ramiai ir niekam neišsiduodamas, leidžia jam pasijusti svarbiam, slapčia seka. Bet jis ne ką prastesnis. Jis toks pats vienišius. Tik jis kitaip, subtiliau renka informaciją ir taip sau parodo, kad jis ne vienas, jis toks pats kaip kiti. Ir tada supranto Karoliukas, kad visas pasaulis iškėlė tą būtinumą būti pastebėtam. Būti matomam. Būti žinomam. Būti mėgstamam. Ir liūdna Karoliukui. Ji tokia pati. Ką tik išsiliejo, pasipiktino ir dabar lauks jūsų laikų, tikėsis, kad perskaitys. Pamatys. Ir sėdės ta proga kampe piktinsis savimi ir grasins išsitrinti feisbukus, blogus ir likti su pačia su savimi. Ir taip išsiverkus vėl pareikalaus dėmėsio leisdama paklausyti dainos, kuri tą dieną jai glosto širdį. O jūs tik laikinkit laikinkit ir sakykit: ,,aš su tavim ir aš ją klausau". Ir kaip iš tiesų tai beviltiškai beprasmiškai tuščia. Nieko nereiškia.

Ir taip pavasariaujasi Karoliukui. Romantikuojasi neromantiškai. Ir vėl grįžinėja senon tvarkon. Kaip ir kiekvieną pavasarį. Tik trututėlį kitaip. Suaugėliškiau truputį. Bet vis dar tai pat naiviai.

Skęstantis ir už šiaudo griebiasi.
Bet iš tikrųjų tai reik rąsto.

Prašyčiau, ant blakstienų daugiau tušo.
Nupoliruokime paviršius.
Spindesio.
Žavesio.
Ir tada tarp ilgų kojų, pavydo kupinomis akimis, staipysiuosi.
Gydysiuosi banalybėm.
Potėpiais.
Ne per drobę.
Per veidą.
Prašyčiau, ant blakstienų daugiau tušo.

Taip ir gyvenu

"Kūrėjas" , "Autorius"
"Valdžia" , "Autoritetas"
Tarp jų yra sąsaja.
An Army of One
*
Aš manysiu, kaip noriu, ką noriu.
O tu, kaip netinkuota siena.
Tebūnie.

Neišpasakytame žmonių keistume, atsiranda tokių neišpasakytų keistumų, kad tiems keistumas, rodos, lygių keistumų nėra.

Einam Filharminijon?

Gyveni gyveni, statai savo pasulėlį vienais prioritetais ir laimingas būni, bet ima ir ateina toksai amžius, kad tai ant ko tu statei savo gyvenimėlį atrodo, naivu ir niekam tikę ir tada jau galvoji ar tikrai vis dar verta kampe su kakava sėdėti, romantiškų melodijų klausytis ir šniurpščioti. Sako, kad reik griaut tuos pamatus, kuriuos dvidešimt naivių metelių statė ir jau kaip tikrai subrendusiai moteriai statytis naujus ir tvirtus. Storesnėm sienom. Kad šitame pasakiškai gražiam pasauly lengviau bebūtų. Sako, kurs naują himną All you need is art ir kiekvieną rytą sugiedosianti, kad dėl viso pikto nepamirštų, kaip reik gyventi. Ir tarp tų keturių storų sienų sėdėsianti, giedosianti, piešianti, ir planuosianti miškan važiuoti, kur pagaliau nustotų bereikalingai plepėti ir apie savo dalią prie upelio mąstyti pradėsianti.Sakosi, dabar į širdį pieštukus ir teptukus krausianti. Himną kursianti ir pirma plytas pirkti pradėsianti.

Išėjo Karoliukas po tyrlaukius pasidairyti, pirmu sniegu viduržiemį pasidžiaugti ir apmąstyti savąja dalią. Sakosi, pasimetusi ji šiame pasaulyje, o ir intencyvius monologus dieną naktį kalbėti ir jau atsibodę. Kam gyventi, kur gyventi, kaip gyventi, dėl ko gyventi, ką mylėti, kaip mylėti, kur mylėti,kodėl mylėti, ar tikrai mylėti, ką matyti, ko nematyti, kam matyti, kodėl matyti, ką skaityti, ko neskaityti, kodėl skaityti, ką sakyti, ko nesakyti, kam sakyti, kur nesakyti. Šiais klausimais apipinta, brenda ji beveik neužpustytu taku ir žiūri, tik kad vėl kiškelis, josios pernykštis draugas, strikinėja ir kartu pastrikinėti kviečiantis, senus, gerus prisiminti, kai vėjas plaukus darkė ir niekas nerūpėjo, tik daineles traukti ir meile tikėti. Karoliukas tik galvele pakraipė, susimąstė ir nusprendė nebestriksėti. Palydėjo Karoliukas akimis kiškelį, kolei dingo plačiąjam horizonte, paleido kartu su juo ir savo naivumą, sakosi, užaugti reikia, surimtėti... Ir tada jau viskas savaime ateis... Neateis, reiks pačiai nueiti... Tad taip Karoliukas monologus kalbėdama, kiškelį apgedėdama, naivumo išsižadėdama, apie beprasmybę mąstydama, nusprendė gyventi ir eiti, ten kur reikia nueiti, kad pasiektų, tą ką nori pasiekti, nes svajoti, sakosi, atsibodę.

Verčiau jau nebūti... Nei būnant nebūti.

Kartais jau taip būna, kad nieko nebūna, bet būna taip gerai, kad su nebuvimu ir buvimas atsiranda. Kai ką jums, pašnibždėčiau. Bet... truputį vėliau.

Kartais mane lengva sunervuoti!

Art is useless, go home (Ben Vautier)

Art is my ass (Ben Vautier)