Nusivalau kojas į du tūkstančiai dešimtuosius ir švariomis žengiu du tūkstančiai vienuoliktų keliu. Jau sakiau, kad nekenčiu du tūkstančiai dešimtų? Ne? Tai ką tik sužinojot... Ne ne neverksiu Jums ant peties, tiesiog pavemsiu slapčia ant du tūkstančiai dešimtų metų kiekvieno mėnesio, gerai gal vieną kitą išimkime, ir tada šypsosiuosi Jums ir sakysiu : ,,man viskas gerai, mielieji". Ir iš tikrųjų man bus gerai.
.
Per šitą piešinį, na ne tik per jį,neįstojau į akademiją.
O pozavo toks miela senukas, kuris užmigdavo.
Nuotrauka iš telefono.
Kartą jau buvau nustojusi kaltinti save ir patikėjau tuo. Bet tada supratau, kad nebūtų taip, jei būtų anaip. Ir aš dar niekaip negaliu susitaikyti. Per daug to ,matyt, norėjau. Ir niekad nebūčiau patikėjusi, kad aš šitaip....
4 komentarai:
ziurint i si piesini pasidaro aisku kodel neistojai. nesupyk, bet tikrai dabar piesi daug geriau. tobuleji, tsakant.
Pykt nėra ko. Žinau, todėl ir įkėliau. Jis visiškas, ne gerai neviškas...
Bet teigti, kad pasidaro aišku kodėl, negali, nes nematei kitų piešinių.:)
tai ikelk ir kitus.
Mielai parodyčiau, jei turėčiau, mielas kritike.
Rašyti komentarą