Welcome to the land of love

2010 m. gruodžio 5 d., sekmadienis

Turiu girtuoklius brolius trynius su užtinusiomis nosimis. Pamuštaakią moterį su visai nieko sofkute kambaryje ir daug baltų lapų. Kauno akropoliukas nepasižymi mūzomis, taip kaip Šiaulių. Čia geriau gerti arbatėlę, svajoti, sėdėti nepatogioje kėdėje ir vartyti antrą Anos Kareninos dalį. Dar paplepėti su kolegomis, juoktis su kolegomis, nusišnekėti su kolegomis. O tarpais tarp viso šito sakyti ,, Laba diena, gal Jus kas domina" tai yra dirbi.
O dėstytojai užknisa, nes prikiša į tavo makaulę be reikalingų dalykų.
Realizmas yra atgyvena. Metam jį pro langą ir potėpis po potėpio sukuriam kažką naujo. Tik tam reikia... Laiko. Lietuva moka tapyti tik bijo.
Sakė, kad aš moku tapyti.
O man pikta, nes meilė nėra meilė. O mylėti noriu.
Ir žinau, apie ką visą laiką svajoju.
Ne tavo nosiai, mergyte.


Kartais leidžiu sau nemėgti meno.

Komentarų nėra: