Užkampis

Prisiminiau... kad nepasveikinau Jūsų su žiema. Tikriausiai derėtų, juk geriau vėliau negu niekada. Bet apsieisim be tų be reikalingų glėbesčiavimųsi ir mielų šypsenų. Pasveikinsiu per Kalėdas. Dabar mano galva užkimšta visai ne romantiškais dalykais, tokiais kaip nupiešti nuogą vyruką su teisingomis proporcijomis, kaulais vietoje, raumenimis vietoje, nenutamsinti šešėlių, taisyklingai nupiešti akis, kaip padaryti plaukus plaukais, o kur dar refleksai refleksėliai. Po to imsimės kito vyruko. Oi ne Jūs tik nieko blogo nepagalvokit, juk reik pagaliau išmokt piešt tą prakeiktą kūną. O kodėl gi nepradėjus nuo pusnuogio seksualaus vyruko. Akademijoj gausim tik sukriošusius senius. O kai nupiešiu nešiu dėstytojui parodyti, o tada gausiu barti už tai, kad dar nemoku piešti... ranka per plona, rėmas per didelis, koja per trumpa, galva per maža. Bet vis vien tai didelis žygdarbis mano gyvenime, atsisakiau, savo sušikto kuklumo. Oi ne. Jei būčiau atsisakius, būčiau pasirinkus kitokią nuotrauką. Tikriausiai piešt pusnuogius vyrukus iš nuotraukų Akropolį ne pats geriausias sumanymas, kokį tik galėjau sugalvoti.

Taip mielieji, romantikos nėra... yra tik vyras ir moteris sukurti dulkintis. Sako ta kuri tuo netiki. Ir iš kur aš ištraukiau tą frazę, po velnių.