Keista savaitė..
Nuo į atmintį įsirėžusios šypsenos ir užmerktų akių, pakeitusių visą gyvenimą...
Iki pavargusių, bet laimingų veidų pusę penkių ryto.
Iki komplimentų pakeliančių į padanges.
Keistas keista savaitė.
Viena savaitė ir viskas viename. Pati nelaimingiausia gyvenime ir viena įsimintiniausia gyvenime.
Ir viskas viename.
Dabar lyg košė galvoje. Užmerktos akys, ašaros, klykiantis balsas ir staiga visas klyksmas tampa laimingu šūkčiojimu mėlyname apšvietime. Keistas tas pasąmonės srautas.
Tu žinai, kad taip atsitiko, bet nesuvoki. Ta tuštuma. Tas nieko nejautimas. Tas vidų plėšantis jausmas.Niekas nesupras to nepatyręs. Ir vėl tas klykiantis balsas. Aš žinau, jis lydės mane visą gyvenimą. Tas mėlynas apšvietimas su šypsenomis nurims, bus tik faktas jog jis egzistavo. Bet TA šypsena į kurią žiūrėdama neverkiau, tie balsai, tos ašaros. Jos neišnyks. Nes daktarai neklysta. Nes stebuklų nėra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą