Ištikrųjų niekas ir nesako ką nori sakyti... tiesiog nori, bet nesako.

Einam tapyt gyvą žmogų. Oooooooo Vaikyyyyyyyyti. Te jums gipsinės galvos.
Myliu aliejinius.

Artėja vasara. Kuo daugiau mėlynių ant kojų tuo smagesnė... Na pirmoji jau yra.

Žmogus,kuris turėjo širdį, bet nemokėjo mylėti

************************

Nežinau ar tikrai. Bet man atrodo.... Aš laisva. Laisva laisva. Prakeiktai laisva.
Ir taip viskas... kad ir toliau taip viskas būtų tobula.

Taip, ,,Vienišas Katinas romantiškoje migloje". Taip, jis kabo ant mano sienos. Taip, nesikuklinsiu, jis man patinka.

Vėjas nusinešė pyktį, jis išpūtė jį iš mano sielos, nuslinko besidraikančiais plaukais ir varvėjo prakaito lašeliais. Po tų stulbinančiai snukių prieš vėją minučių jaučiausi lyg naujai gimusi, gaudžiau orą, o širdis plakė tris kartus greičiau, kojos nebesilaikė ant dviračio pedalo. Nežinau, kokį greitį išvyčiau, nežinau ar važiavau saugiai. Bet mano mintys dabar jau nuneštos į vakarus. Sklando ties pilnatėjančiu mėnuliu, o aš joms šypsausi.
Bet rytoj ir vėl kartosim procedūrą.
Bet todėl nereikia verkti.
Norėčiau būti idiote.

O aš vis nuo šaukšto laižau pernykštį medų. Džiaugiuosi... Saldu.Kartu.Saldu.Kartu. Tikiuosi šiemet bitės atneš skanesnio.

Viltis durnių motina. O aš durnių lyderė.

Kas dar? Turiu ,,Vienišą katiną romantiškoje migloje", kuris kabės ant mano sienos.

Svajonės svajonės. Rodos, jos niekad nesibaigs. Šitaip ir gyvenu. Tai laikau stojamuosius, dailės akademijoj, tai žiūriu jam į akis, tai gyvenu Italijoj, tai stoviu jį apkabinus, tai tapau Nemuno vingius, tai klajoju su fotoaparatu po stulbinančias džiungles, tai sakau: ,, aš tave myliu", tai stoviu lietuje su balkšvu skėčiu išdabintu širdelėmis ir laukiu... Nežinau. Negyvenu su visai. Gyvenu kitur. Kitur. Kur lyja šiltais lašais, vėjas draiko plaukus, ten kur gauni tik tau vienai priklausantį taką. Ten kur iš tavęs neatima tamsių vakarinių pasivaikščiojimų. Ten kur niekad niekas nesako dream is over... Nes ten visada viskas gražu, saulėta ir spindi. Ten daug meilės, šokoladų, meno... Ten daug gamtos... Ten... Ten gera. Gal todėl, taip sunku nusileisti ant šalto pilko asfalto... Gal todėl, taip sunku šypsotis... Nes nori grįžti, ten kur myli, kur šilta, kur gera, kur tu žinai, jog tavęs niekas neišduos, nes ten niekas nežino, kas yra baimė.
Iš tikrųjų viskas puiku. Jei viskas nebūtų taip suknista.
Visi menininkai šizofrenikai. Ir aš tokia būsiu. Apsidepresavus, vieniša, įsimylėjus... Tapysiu sapnus ir visi sakys: ,, Beprotė", nes eidama šnekėsiuosi su savim. Prisidegsiu mėtinę cigaretę ir su taure vyno laistysiu savo beprotybę. Vaikščiosiu susivėlus ir su suplėšytomis kojinėm... Meniškai. Turėsiu tokią pačią grupelę bepročių draugų, šnekėsimės, kokie mes bepročiai ir renksim instaliacijas, kurių niekas nesupras, kaip ir aš nesuprantu dabartinių.
Jaučiat sarkazmą?
Geriausias vaistas nuo visų ligų.
Sarkazmas

<...>
-Bet sako, kad baigus tapybą, tekstilę nėra jokio darbo...?
-Na ir būsiu be darbo...
<...>

Vakar naudingai leidau Velykas kaime. Paeskizavau tvartą arba kaip močiutė sako kluoną... Naudingos Velykos...

Metai.
Chris Daughtry - Over you

Skaidrė ištartų savo fiminį : ,,Kero...", Rūta pažiūrėtų savo firminiu ir viską pasakančiu žvilgsniu, Ieva... Ieva nesakytų nieko. Augustė... Augustė... nežinau.

Nieko blogo, jei nebūtų dveji...
Prisiekim, kad trečių nebus.

,,Lietuvos ryto" horoskopas rašo, jog ketvirtadienis geriausias metas pasimatymams. Ketvirtadienį kinas ant lubų, bet... aš horoskopais netikiu.

Stovėti baloje ir jaustis laimingai

 Pamečiau striukę, džiaugiausi mišku, pralėkiau dviračiu, stovėjau baloj. Bandžiau apskaičiuoti kelintadalį ploto užima sniegas mano kieme, na bet iš manęs niekada nebuvo matematikės. Džiaugdamasi purvinu pavasario keliu ir pirmasiai išgristais traukos dėsnio garsais. Sugalvojau štai ką : jei meilei reikia įrodymo, tai nėra tikra meilė, tai savanaudiška, o abipusė nesavanaudiška meilė neegzistuoja, tad tikra ir besąlygiška meilė yra tik vienpusė, kuri reikalauja ne Įrodymo, o Atsako. Jai sugriuvus meilė tampa savanaudiška, kuri reikalaujanti įrodymo. :D  Meilės dėsnio teorema by Kero. :DD

Kadanors ir aš mylėsiu savanaudiškai. Tikiuosi. :D O dabar (ne)sidžiaugiam tuo, kaip yra. :D

Tobula.Myliu.Gyvenu.Svajoju.Egzistuoju.Verkiu.Skrajoju.Myliu.

Pažvelgė į apsnigtą kelią, nusišypsojo ir tarė : ,, Taip... nelaimingai sušiktai įsimylėjus, o pavasaris dar vis neatėjo". Ir paliko šviežius pėtsakus ant sniego. Tegul visis mato. Egzistuoju.

Gyvenimas gražus. Skardus sarkatiškas juokas. Aš ir rimtai sakau: gyvenimas gražus.  Juokas nutilo. Triumfuoju.Meluoju.Negražus.

Fone trūksta muzikos. Ji užpildo tarpus kai nieko negalvojil. Tada nesijauti taip blogai, jog nežinai ką pasakė Kamiu ar  netiki Hiusmanu, o egzistencializmo problemos tau vienodai šviečia.  Nes skaitai knygą ir matai špygą. Špyga... Sušikta tavo meilė.  Cha. Nusišvilpt. 

Jau žinau, ką čia rašysiu po kokių dviejų savaičių. Žinojau jau visus metus. 

Naudingas šeštadienis atsiimant už absurdiškai blogą penktadienį.