Šią vasarą Karoliukas turėjo kuprinę, kurioje savo jausmus laikė, visokiausių skyrelių, kišenėlių toje kuprinėje pilna. Tad puikiai Karoliukas savo jausmus visą vasarą slėpė. Bet ėmė vakar ir sugedo užtrauktukas, suplyšo kišenėlės ir ėmė jausmai iš kuprinės į laisvę verštis. Nieko kito neliko Karoliukui, kaip lėkti ir jausmus barstyti! Bėga Karoliukas atlapa širdim ir savo meilę dalina! Kaip ji visus myli ir kaip ji visų pasiilgo! Keptų toną pyrago, suptųsi vidurnaktį ant supynių, miegotų po žvaigždėtu dangum, kalbėtų iki paryčių ir tada Karoliukas visus paslėptų po lova, kad nieko daugiau nebereikėtų ilgėtis,nematyti metus, mėnesius ar savaites!

Sapnų gijomis klaidžiojant.




Oooo Žmogau Mielasis, Kaip Man Patinka Tokie Žmonės! Nes Viskas, Kas Menas, Yra Gerai!

Tokiais rytais reikia tyliai gurkšnoti arbatą ir grožėtis vaizdu pro langą arba nesišukavus lėkti į kiemą su fotoaparatu rankoje. Aš myliu savo kiemą. Nes vyšnios, krūmai ir tvora ten užmezga ypatingus voratinklinius santykius.

Turiu gražią vazą. Padovanokit Man Gėlių.

Now the sky could be blueeeeeee I dont miiiiiind without its a waste of timeeeee

Bet jau taaaaip miela!

Karalienė Veikla ištekėjo už Karaliaus Rutina.

Mąsčiau, kodėl nemąstau... ir tada... Supratau, kad labai mėgstu kalafiorus.
Iš manęs galima išugyti filosofę.

Kažkaip keistai čia viskas. Keistai. Niekaip neperpranta Karoliukas gyvenimo, o gal ir nenori. Trypčioja vienoje vietoje ir žiūri, kad jau ištrypė pakankamai didelę duobę. Iškiša galvą iš duobės, lyg povandenis laivas - žiūronus, apsižvalgo ar nėra pavojų ir vėl grįžta trypčioti. Kartą pavargo, atsisėdo ant duobės krašto ir spokso į dugną. O nuo dugno sklinda toks nemalonus kvapas, rodos Karoliukui, lyg ji visą laiką mėšlinais batais būtų trypčiojus. Nebenori Karoliukas duobėn grįžti ir tą smarvę kentėti, bet sėdi toliau ant duobės krašto, rankyte palei nosį mosikuodama kvapui nuvyti ir mąsto į kurią pusę pasukti. Dreba ji kaip drebulės lapelis, nenori niekur judėti, nes trypčiodama taip ir neperprato gyvenimo. Sako pasėdės dar, pagalvos, o gal kas netyčia paims už rankytės ir parodys Karoliukui, kur reikia eiti ir kaip tų svajonių siekti.



čia galite perskaityti mano minti

!!!

Laukiu.
Man net baisu.
Labai.
Labiau gal net baisu, nei kad laukiu.
O gal laukiu labiau, nei baisu.

Kiekvieną kartą atsidūrusi naujoje vietoje, sugalvoju naują tobulą pasimatymą.