Kankinosi pametę pasikalbėjimo siūlą ir negalėdami jo surasti.
Atrodo, kas gali būti geriau, nei dviese tipenti vidurnaktį apšviesta gatve ir plepėti plepėti plepėti. Bet kažkaip širdelę spaudžia, kirminėlis griaužia. O Nemunas buvo gražus.
Verkia skaitydama Aną Kareniną.
1 komentaras:
Anonimiškas
rašė...
O Nemunas buvo gražus. Nuo pirmosios darganos pageltę lapai švelniai krito į tyliai verkiantį upės vandenį ir plaukė kažkur toli. Toli buvo ir mūsų mintys...
Pažvelgiau į jos akis. Jas šildė gelsvos gatvių šviesos, tačiau to nepakako. Norėjau ištarti keletą šiltų žodžių, bet supratau, kad tylūs žingsniai, grindinio plytelės, švelnus užtrauktuko auselės caksėjimas kalbėjo už mane. Ši garsų pripildyta tyla nebuvo sunki, greičiau priešingai — buvo maloni ir mums užteko to, kad esame šalia. Šalia tikėjimo ir meilės.
1 komentaras:
O Nemunas buvo gražus. Nuo pirmosios darganos pageltę lapai švelniai krito į tyliai verkiantį upės vandenį ir plaukė kažkur toli. Toli buvo ir mūsų mintys...
Pažvelgiau į jos akis. Jas šildė gelsvos gatvių šviesos, tačiau to nepakako. Norėjau ištarti keletą šiltų žodžių, bet supratau, kad tylūs žingsniai, grindinio plytelės, švelnus užtrauktuko auselės caksėjimas kalbėjo už mane. Ši garsų pripildyta tyla nebuvo sunki, greičiau priešingai — buvo maloni ir mums užteko to, kad esame šalia. Šalia tikėjimo ir meilės.
Rašyti komentarą