Ir plaikstosi vėjyje nutraukti elektros laidai
ant jų pakabinus buvau savo laimę
o oranžiniam vėjy nuskrido mano meilė.
*
Ir aš laiminga savo mažam pasaulį spalvom nudažytam
ir nesvarbu, kad aplinkui pilkuma nematyta,
ten kur žengiu spalvos byra.
*
Kai ant asfalto kreidutėm piešiau man nerūpėjo šis pasaulis
Pastelinėm spalvom piešiau ir nemačiau kas dedas.
1 komentaras:
Tai labai gerai, kad turi savo pasaulį, savo skraidančią meilę! :)
Labai gerai, kad esi laiminga! :D
Išties žavu būti laimingu ar liūdnai laimingu, bet smagiausia - būti! :)
Žodis "smagu" gal čia ne visai tinkamas, gal čia išvis žodžiai netinkami, norint tai apibūdinti. :D
Ne, taip nėra , kad tu piešdama "nematei kas dedasi", matei ne akimis, o jautei oda, širdimi, ausimis...
Ir dabar matai(jauti) kaip širdis daužosi). :D
Ech tas šviesus graudulys, liūdesys, sielos virpulys pulsuoja, švyti iš pilkumos išnyra ir apkabina. (Čia lieka paslaptis apie ką aš kalbu.) :D
Rašyti komentarą