Vėjas nusinešė pyktį, jis išpūtė jį iš mano sielos, nuslinko besidraikančiais plaukais ir varvėjo prakaito lašeliais. Po tų stulbinančiai snukių prieš vėją minučių jaučiausi lyg naujai gimusi, gaudžiau orą, o širdis plakė tris kartus greičiau, kojos nebesilaikė ant dviračio pedalo. Nežinau, kokį greitį išvyčiau, nežinau ar važiavau saugiai. Bet mano mintys dabar jau nuneštos į vakarus. Sklando ties pilnatėjančiu mėnuliu, o aš joms šypsausi.
Bet rytoj ir vėl kartosim procedūrą.
Bet todėl nereikia verkti.
Norėčiau būti idiote.

O aš vis nuo šaukšto laižau pernykštį medų. Džiaugiuosi... Saldu.Kartu.Saldu.Kartu. Tikiuosi šiemet bitės atneš skanesnio.

Viltis durnių motina. O aš durnių lyderė.

Kas dar? Turiu ,,Vienišą katiną romantiškoje migloje", kuris kabės ant mano sienos.

Svajonės svajonės. Rodos, jos niekad nesibaigs. Šitaip ir gyvenu. Tai laikau stojamuosius, dailės akademijoj, tai žiūriu jam į akis, tai gyvenu Italijoj, tai stoviu jį apkabinus, tai tapau Nemuno vingius, tai klajoju su fotoaparatu po stulbinančias džiungles, tai sakau: ,, aš tave myliu", tai stoviu lietuje su balkšvu skėčiu išdabintu širdelėmis ir laukiu... Nežinau. Negyvenu su visai. Gyvenu kitur. Kitur. Kur lyja šiltais lašais, vėjas draiko plaukus, ten kur gauni tik tau vienai priklausantį taką. Ten kur iš tavęs neatima tamsių vakarinių pasivaikščiojimų. Ten kur niekad niekas nesako dream is over... Nes ten visada viskas gražu, saulėta ir spindi. Ten daug meilės, šokoladų, meno... Ten daug gamtos... Ten... Ten gera. Gal todėl, taip sunku nusileisti ant šalto pilko asfalto... Gal todėl, taip sunku šypsotis... Nes nori grįžti, ten kur myli, kur šilta, kur gera, kur tu žinai, jog tavęs niekas neišduos, nes ten niekas nežino, kas yra baimė.
Iš tikrųjų viskas puiku. Jei viskas nebūtų taip suknista.
Visi menininkai šizofrenikai. Ir aš tokia būsiu. Apsidepresavus, vieniša, įsimylėjus... Tapysiu sapnus ir visi sakys: ,, Beprotė", nes eidama šnekėsiuosi su savim. Prisidegsiu mėtinę cigaretę ir su taure vyno laistysiu savo beprotybę. Vaikščiosiu susivėlus ir su suplėšytomis kojinėm... Meniškai. Turėsiu tokią pačią grupelę bepročių draugų, šnekėsimės, kokie mes bepročiai ir renksim instaliacijas, kurių niekas nesupras, kaip ir aš nesuprantu dabartinių.
Jaučiat sarkazmą?
Geriausias vaistas nuo visų ligų.
Sarkazmas

<...>
-Bet sako, kad baigus tapybą, tekstilę nėra jokio darbo...?
-Na ir būsiu be darbo...
<...>

Vakar naudingai leidau Velykas kaime. Paeskizavau tvartą arba kaip močiutė sako kluoną... Naudingos Velykos...

Metai.
Chris Daughtry - Over you

Skaidrė ištartų savo fiminį : ,,Kero...", Rūta pažiūrėtų savo firminiu ir viską pasakančiu žvilgsniu, Ieva... Ieva nesakytų nieko. Augustė... Augustė... nežinau.

Nieko blogo, jei nebūtų dveji...
Prisiekim, kad trečių nebus.