Pusnų matuotoja arba ramybės drumstėja.

Kai pramini takelį užpustytoje pievoje, atsigręži atgal ir kai supranti, kad suardei vėjo supustytas pusnis, sudrumstei blizgančio sniego ramybę... tau pasidaro graudu. Ir akys ašaroja nuo į akis pustomo sniego, maldauji vėjo greičiau užpustyti tavo pėdas ir ieškai jau praminto keliuko, kad nejaustum kaltės. Nes...

Nes per užpustytus langus matau mišką.

Nes pro apšalusį autobuso stiklą matau susiliejusį miestą.

Nes paskęstu muzikoje, apsupta vėjo.

Nes pustomas sniegas prikimba man prie palto.

Nes aš nebe svajotoja.

Aš aukščiau.

Aš nesiskiriu su viltimi. Kiekvienoje mano ląstelėje gyvena svajonės ir viltys. Jos neturi branduolio. Jos... jos. Jos plinta manyje lyg bakterijos ėsdamos mane iš vidaus. Todėl naktį man skauda, o dieną apsimetu, jog šypsausi. Nes.

Kartais viskas griūva.
O tu bijai.

Bijai.

Ir bijai tą pripažinti.

Bet grožis nežūsta. Tik negriauk jo. Verčiau grožėkis. Ir susirask pramintą taką.

Šalta. Į veidą pučia vėjas. Ir per skruostą nurieda jo sukelta ašara. Gatvės gale sidabrinė Honda. Ne.ne.ne. Vėjas nurimsta. Gatvės gale juodos figūros. Ne.ne.ne. Vėjo nėra. Bet akys ir toliau ašaroja. Ne.ne.ne. Ašarojančios akys stebi gatvės gale sidabrinę Hondą. Ne.ne.ne. Autobusas. Nelipsiu. Jis per anksti. Ne. Įlipau... Ne. ne. ne. Apsiskaičiavau. Nekenčiu matematikos. Nekenčiu skaičių. Ne.ne .ne. Šiame name dvylika langų. Vienas. Du. Trys. Ne.ne..ne. Per pilkas dangus. Kur nujudėjo sidabrinė Honda. Ne. NE... Matyt vėjas įpūtė kažką į akis.

Pamečiau dėl tavęs galvą

Yra ketriasdešimt degtukų dėžutėje... Suskaičiavau.


Penkiolika svajonių.
Viena tragedija.
Trys viltys.
Pamestas skaičius žingsnių.
Viena įsimylėjusi šypsena.
Septynios valandos piešimo.
Šešiolika valandų svajojimo.
Aštuonios valandos miego.
Trisdešimt minučių vaikščiojimo su trimis galimybėmis, bet prie to pačio tikslo.
Trylika pieštukų.
Keturi trintukai.
Dvidešimt vienas teptukas.
Šešios guašo spalvos.
Dvidešimt keturios akvarelės spalvos.
Septynios akrilo spalvos.
Aštuoniasdešimt viena knyga lentynoje.
Viena violetinė suknelė.
Keturios draugės.
Viena sesė.
Vienas kelias.
Vienas širdies plakimas.
Septyni šimtai keturiasdešimt keturios dienos tikėjomosi.
Devynesdešimt dienų įsitikinimo.
Tūkstantis drugelių.
Ir bus dešimt prarastų antradienio rytų.

Gyvenimas aplietas sutirštintu saldintu pienu.


Ironiška.
Ironiška.
Ironiška.

Kiek daug gyvenime ironijos.
O cinizmas tai padeda išgyventi.


Bet aš taip negaliu, nemoku ir nenoriu.

Ironiška.
Ironiška.
Ironiška.

Istoooooooorija.

Žinau, gausiu dešimt. :D

Ir vis dėlto...
Man nereikėjo taip daryti.
Kartais savo susikurtoj tikrovėj gyventi geriau.
Bet...
Aš.
Matyt kitaip ir nebus.

Atsakymo tau nepasako
Atsakymo nesusapnuoju
Atsakymo nepasako ir runos
Atsakymo nežinau ir aš
Ir... Velnias, kaip man reikia atsakymo.

Geriausias mano draugas - vakaras. Su apšviestomis gatvelėmis. Siaurais šaligatviais. Pilkais mano ir šuns šešėliais. Medžiais. Jie vieninteliai žino viską.

Westlife - I Lay My Love On You