Mylėk - ir daryk, ką nori.

Kartais atrodo, kad mane Dievas myli.
Iš tikrųjų nežinau už ką jis man toks geras, bet ačiū (mm).
*
Grįžus namo supranti, kad užsidarai tarp keturių sienų kurios tave slegia, jos neleidžia tau pasireikšt, kvėpuoti, supranti, kad nori lėkt nori šaukt, kad visi suprastų ir žinotų kodėl vienoj vietoj negaliu iškęsti ilgiau nei minutę,kad visi suprastų kodėl norėčiau gyvent lauke ir džiaugtis saule, vėju ir (ne)grynu oru.

*
Mano galvoj daugybė gėlyčių, drugelių, saulyčių ir visokių kitokių pavasarinių dalykėlių. Jie mane visi verčia gulėti ant nugaros, užsimerkti, įsiklausyt į muziką ir svajot svajot svajot svajot. Kai negali gulėti, tu sėdi kokioje lietuvių pamokoj bandai išgirsti ką tau lietuvių mokytoja pasakoją apie tokią didžią asmenybę, kaip V.Krėvė, bet nieko negirdi, nes svajoji svajoji svajoji.
Kiekvienam žingsnį gyvenu (mintu) svajonėm. Sėdžiu, stoviu, šneku, miegu,guliu, einu, (nesi)klausau, valgau. Tos visos svajonės, tie visi prisiminimai kartojami šimtą kartų dienoje tokie patys, bet niekas nepabosta, nes svajoji svajoji svajoji, svajoji.
*