Aš nenoriu būt sezonine kūrėja.
Noriu, kad kūryba būtų mano gyvenimas.
Noriu gyvent su mūzom.
Noriu kad paprasčiausi daiktai mano akim atrodytų meniški.
*
5mėnesiai, 20savaičių, 140dienų, 3360valandų.Tiek laiko manyje gyvena kirminas, kuris niekaip nevirsta drugeliu. Tas kirminas žadina svajone ir kartais plūsteli kokią optimizmo bangelę,bet dažniausiai jis liūdi. O liūdėdama jis verčia griebtis kvailysčių. Nežine kodėl, bet jam labai patinka mane erzinti, jis suspurda lyg sakydamas "aš jau drugelis", bet ištiesių jis tik bando mane įskaudinti ir priversti ašaroti, bet šioje vietoje kirminui nesiseka, per visą laiką kol jis manyje gyvena jam nepavyko priartėt, taip kada mane visiškai sužlugdytų. Kartą, kai nusprendžiau juo atsikratyti jis buvo toks meilus, jog pagalvojau - tegu gyvena. Ir tada jis man siuntė sapnus ir ranka pasiekiamas svajones. O vėliau ėmė siurbti iš manęs optimizmą sakydamas, kad to reikia, kad galėtų virsti drugeliu. Nevirto.
*
Gal dėl mūzų kaltinti jį?
*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą