Su didele laime širdį ir truputėlio jaudulio šiandien keliavau piešt. Pasiėmus savo A2 dydžio formato papkę su A2 formatu lapu ir keletu piešinių (lauke išėjus tikėjausi sutikti porą veidų, kad galėčiau pasipuikuoti savo Mike Pūkuotuku apklijuota papke tačiau, kaip ne staigmena, nesutikau). Tik pirmai pamokai tikėjausi gauti kokį Kubą ar trikampiuką, tačiau staigmena - kėdė. Doh. Niekad jų nemėgau.

*
Kaip paskyrus visiškai minimaliai laiko šiam darbui, gavosi neblogai.

Merde.
Kaip pasakytų skaitomos knygos herojus.
*

Spalvų nepavogė jos tik slėpėsi mano stalčiui.
Jas ištraukus gavosi tai kas ir visada. Teptukai pasislėpė giliam mėnesiui, spalvos ir.
*
Merde.

Mano mūzos užtraukė rankinį stabdį.

Ir tai baisiau, nei gali pagalvoti, kai galva visiškai tuščia,kai naktimis nebematai įsivaizduojamų būsimų fotografijų. Kai kai popieriaus lapas nuo trynimo suplonėja tiek jog jis tampa beveik permatomas.
Aš nenoriu būt sezonine kūrėja.
Noriu, kad kūryba būtų mano gyvenimas.
Noriu gyvent su mūzom.
Noriu kad paprasčiausi daiktai mano akim atrodytų meniški.

*

5mėnesiai, 20savaičių, 140dienų, 3360valandų.Tiek laiko manyje gyvena kirminas, kuris niekaip nevirsta drugeliu. Tas kirminas žadina svajone ir kartais plūsteli kokią optimizmo bangelę,bet dažniausiai jis liūdi. O liūdėdama jis verčia griebtis kvailysčių. Nežine kodėl, bet jam labai patinka mane erzinti, jis suspurda lyg sakydamas "aš jau drugelis", bet ištiesių jis tik bando mane įskaudinti ir priversti ašaroti, bet šioje vietoje kirminui nesiseka, per visą laiką kol jis manyje gyvena jam nepavyko priartėt, taip kada mane visiškai sužlugdytų. Kartą, kai nusprendžiau juo atsikratyti jis buvo toks meilus, jog pagalvojau - tegu gyvena. Ir tada jis man siuntė sapnus ir ranka pasiekiamas svajones. O vėliau ėmė siurbti iš manęs optimizmą sakydamas, kad to reikia, kad galėtų virsti drugeliu. Nevirto.
*
Gal dėl mūzų kaltinti jį?

*

>.<

222 žingsniai, kietai.
*

Jei turėčiau sparnus,
Galėčiau pakilt
Ir pakikti namus.
Ir nerūpėtų man kelio ženklai,
Sakydami kur eit,
Ką darai negerai.

*
Keista suprast, kad tai lieva, bet manyt, kad nieko čia tokio.


**


*

Susiradau dar vieną patinkančią sporto šaką - slamball ;D

Help!

Tuoj sporgsiu. Dar lašiukas... Ir sporgsiu.
*

*
Beatles- Help

Viskas eina velniop.

Man visiškai nepatinka žinoti, jog termometre esantis gyvsidabris sustoja ties 37.1
*
~!@#$%^&*_>!
besiveržianstis pyktis
**

???
***
Siela parduota velniui.

Romantizmas. Arba gimiau ne tuo metu.

,,Romantikas tiki susikurta svajone, ilgisi ,,mėlynų tolių", trokšta kažko amžino ir tikro, ko negali pasiekti, todėl išgyveną liūdesį, melancholiją, sielvartą"

,,Beribio pasaulio,žmogaus sielos gyvenimo neįmanoma įsprausti į jokias taisykles."
Iš protingo literatūros vadovėlio 11kl.

Užknisa žinot, kad tas pirmas sakinys idealiai apibūdina tave. Tiesiog užknisa.

O man patinka Romantizmas. Geras laikotarpis.
*********

Ir pabadykit pasakyt, kad vaizdas pro mano langą negražus.
*
Nušalau žandus.
Kaltas tos dvi supuse valandos ant kalno.
Bet buvo gėris. (mm) Ypač tada, kai tave vadina sniego žmogum, nes nuo galvos iki kojų esi aplipus sniegu ;D arba tada kai tau čiuožiant nuo kalno į veidą daužosi sniegas :D
ech (mm) :D

Ypatingas gerklės skausmas ;D

Šiandien tikriausiai tobuliausia diena per visas atostogas (nod) ;D
Pirmiausiai atsikėlus pamačiau toną sniego kieme.
Po to linksmai šventėm sesės gimtadienį (nod) :



****

Pasidalinsiu savo trim valandom lauke (mm) . Nors subinė sesė mane ir metė, nėjo ant kalno, bet nieko, ryt eisim (nod)
Pirmiausia dirbau, nukasiau takus, auginau raumenis, kaip sakant ;D

Ale tipo menas (nod)

Štai kokį kalną sniego turiu savo kieme ;p Pavydėkit, Brangieji, pavydėkit ;D

siaubas, kaip užpustė ;D (Iš užpakalio primena katafalką, tik baltą.)

ši nuotrauka kaip ir nieko neypatinga, bet man...

Niekam nesakykit, bet man skaudą gerklę, matyt ji jaučia, kad artėja tas siaubūniškas mokyklos metas.
Einu kalt anglų žodukus (atostogos trumpos) , kad ryt galėčiau ant kalno visą dieną praleist (nod)
NORIU SNIEGLENTĖS.