Šiandieną užpuolė spalvotos Kalėdinės mūzos.

O ryt tapysim natiurmortus. Nes jau pamiršau aliejinių dažų kvapą.

*

O aš niekad negalvojau kad LastFm'e paspaudsiu eletronic ir Itunes'e prie žanrų pasirodys electronica. Prieš keturis metus būčiau tuo nepatikėjus.

Bonobo - Walk In the Sky (Feat Bajka)

Nors jei ne tos merginos balsas tikriausiai neklausyčiau.

Man patinka mintyse kartoti žodžius, kurie ištarti garsiai netenka prasmės.

(patartina žiūrėti iš toliau)

Naudingas šiandienos darbas. O kur dar trys valandos štrichuojant Apolono garbanas!

Aš vis skundžiuos, kad nemėgstu piešt garbanų. Dabar rodau, kodėl man nuo jų bloga.

Homeras!

Piešta apie 9.30h

Piešta apie 6h

Piešta apie 7h

Refleksai refleksėliai...
Kitas žingsnis Apolonas. Vemsiu ir Jojo garbanomis. Tik gal ne tiek daug.

Penkios dienos Akropolyje.

Oi ne ne ne, jūs tik nepagalvokit, kad čia naujo realybės šou reklama! Čia pavadinimas nusakantis kodėl jūsų mielas ir pasiilgtas Karoliukas taip ilgai buvo dingęs. Matot, rado naują gerą draugą - Šiaulių Akropolį, kuris saugo nuo lietaus, šalčio ir bado dvylika valandų per parą! Taip ir vėl Karoliukas dirbo ir pinigėlius skaičiuoja, o pinigėliai laukia, kada bus išleisti. Dar Karoliukas rado ir kitą gerą draugą - Salduva. Kad dar kiečiau skambėtų vienos žvaigždutės viešbutis. Su dviem sutręšusiomis lovom kambaryje, kurios globojo keturias naktis, kiauru lango rėmu, kurį toks protingas vaikas kaip aš užkamšiojo orandžinėm servetėlėm ir šildytuvu, kuris valandą papūtęs karštą orą perkaisdavo. Dar Šiauliai turi Brodvėjų, čia kaip Laisvės alėja Kaune, tik gražiau sutvarkyta. Ir dar tame brodvėjuje yra Kavakuki, kuris rytais vaišindavo brangiomis skaniomis bandelėmis ir kava.( Eis Karoliukas palaikinti Kavakukio į facebook'ą!) Kaip rytais pilvuką lepinau bandelėmis taip per pietus teta iš Akropolio radijo primindavo, kad akropoliuke yra daug kavinių, kuriose galima skaniai pavalgyti! Tik leis pinigus ir tavo pilvukas bus laimingas! Tave vilioja čili pica su savo nuostabiai foteliukais, kurie tik ir kviečia prisėsti, dar pridėdami akciją pietaujantiems arbata tik litas! Į kovą įsijungia Can Can'as su kuponėliais, kurie padeda sutaupyti dar priedo pridėdami nuostabiai besišypsantį padavėją, nuo kurio žvilgsnio kąsnis užstringa. Bet kovą laimini Bernelių užeiga su cepelinais tik už 5.50! Taip Karoliukas laimingai penkias dieneles ir gyveno, naktimis sapnuodama savo spalvotą lovą.
O laisvomis nuo įtempto darbo akimirkomis Karoliukas piešė (netikėta?!) ir dar su jumis pasidalins ką nupaišė. Geras tas Karoliukas, geras!

Dėdė, konkurentas, kurio keramika nebuvo tokia graži, kaip mūsų.

Stebėjau daug vaikų, nes labai noriu išmokti piešti vaikus, rupūžės sunku juos piešt

Dar stebėjau daug senukų, bet juos piešt daug lengviau.

Kaip sakiau, aš ten tikrai labai įtemptai dirbau.

O šitas favoritas.
Meilės trikampis.

Viena teta Karoliukui sakė, kad ji jau menininkė. O dėdė liepė rėmint ir iškart pardavinėt.

O business women jums sako: nespręsk pagal pirkėją iš aprangos, išlydėk pagal piniginę.
Kitas etapas: 30 dienų Kauno Akropolyje!
Per Kalėdas Karoliukas vems Kalėdomis.

Apie medų ir kitas problemas.

Taip. Atėjau pasidalinti savo super duper receptu : imi riekę batono tepi sluoksnį (tokį kaimišką riebų) sviesto ir tada sluoksnį medaus ( (kaip vaikystėje - kuo daugiau tuo skaniau, tuo saldžiau). Užgerti arbata!
P.S. Pasibaigus medui, galima naudoti ir obuolienę.
(receptas bus perduodamas iš kartos į kartą, jį man perdavė tėtis)

Taip ir saldinuosi savo dienas, kuriose linksmiausias įvykis dienoje nusišypsoti kaimynui per virtuvės langą, atėjus susitepti savo firminio deserto. O šiaip verkia toliau, Karoliukas kad nemoka piešti, verkia, oi kaip liūdna Karoliukui.. verkia verkia. Susitepa desertą, nes jau sūru nuo ašarų, ir toliau verkia ir taip graudu ant širdies ir taip negera, kad nemoka piešti. Bet pieštuko į rankas neims - tingi, verkti daug lengviau. Paverkia ašaras medumi užsikąsdama ir toliau tingi. Gėda jai dėl savo tingėjimo, gėda. Bet tingėti taip patogu, taip miela širdžiai, kad tik ir galėtų batoną su medumi krimsti ir toliau tingėti, geras tas Mikės Pūkuotuko gyvenimas. Tik baisiai jau draugų Knysliukų trūksta, nėra su kuo medumi ir tingėjimu dalintis.



Dėstytojas sako: ,,Ar žinai, kodėl dėstytojas viską žino ir taip gerai piešia, ar žinai?"
Karoliukas žibina savo didelėmis akimis į jį laukia slaptojo recepto, kad ir jos menkos rankelės taip pieštuką valdytų.
,,Piešiu mažiausiai tris valandas per dieną. Kiekvieną mielą dieną, net ir sekmadieniais"
Sulaukė Karoliukas slaptojo recepto, užgeso ugnelės jos akys. Neturi laiko Karoliukas taip daug piešti per daug dienotvarkė tingėjimu perkrauta.

Jei jis pakviestų mane į pasimatymą, galėčiau praleisti visą mėnesį piešimo. Tik tikriausiai jis nelabai žino, kad egzistuoju. Jei tik jį matyčiau bent du kart į savaitę, tai tikrai taptų mano nauja simpatija. Nes užtenka ir karto į du mėnesiu, kad neišliptų iš galvos! Tikiuosi, jis toks pats protingas, kaip ir gražus, nes kitaip nusivilčiau pasauliu.
Jo garbanas, kad ir kaip jų nemėgstu piešt, tikrai pieščiau, jei tik jis būtų su manim tas devynias valandas.
O šiaip naktiniai pranešimai visada padaro gėdą mano blogui.
Turiu kelis planus su senas simpatija. Tik gaila, kad jis tų planų nežino ^^. Netikėta!
Einu toliau kankintis su savo nemiga ir kur naujus planus senom simpatijom ir svajot apie naujas simpatijas.
Absurdas.
Bet tokia jau aš.

Dar vienas pliusas filmui - ,,Lust For Fife". Apie Van Gogą!
Radau naują laiko švaistymo būdą! Žiūrėsiu filmus apie menininkų biografiją! Tai bent jau naudingai švaistysiu! Kitas - BASQUIAT!
O po tokių filmų, toks įkvėpimas piešt ateina, tik rodos, imk pieštuką ir viskas kaip iš pypkės eis, bet deja... pažiūrėjus filmą nepatobulėji. O Gaila... Gaila!

Dedu pliusą filmui - ,,Modiljanis|.

Modiljanis klausia Renuaro:
-Kiek šitas namas?
-Du paveikslai. Dvi mašinos garaže - du eskizai.

Dievai!


*
O pasirodo reikia visai nedaug tik pasvajot! O kad man ir meilėj šitaip sektųsi!

Kažkur skaičiau, kad batsiuviai - be batų, siuvėjai - neapsirengę, bet dailininkams to niekada nebūna, jie visada nusipiešia savo portretą. Šiandien ir aš pabandžiau. Žinau ko trūksta, bet dar nemoku. Tebūnie taip. Kada bus ir patobulesnis, o dabar gerai ir taip!

Kaip smagu rytą atsikelti, pratraukti užuolaidas ir pamatyti, kad vakarykštis tavo dviejų valandų darbas nuėjo šuniui ant uodegos ir lapų kieme dvigubai daugiau nei vakar. Ir kaip smagu, kad kaimynai augina ąžuolą! Kaip smagu, kad vėjas pučia į mūsų kiemo pusę ir pas kaimynus, nei vieno sušikto lapelio kieme. Nes visi lapai pas mane kieme! Kaip smagu! Ir kaip smagu žinoti, kad šiandien sugrėbus ąžuolo lapų patalą nuo savo pievos, ryt rasi tą patį! Kaip smagu! Mielas Kaimyne, jei augini ąžuolą, susirink lapus į savo kiemą.

Karolukas darė atsilenkimus, tad skauda presą. Grožis reikalauja aukų. Bet per didelių, kad atsikeltų ryte pabėgiot. Tad ir toliau skųsis pažiūrėjus į veidrodį ir kimš batoną su obuoliene vakarais! Ir atsilenkimų nebedarys. Juk skauda pilvo presą, užteks ir tų kelių. Juk bent morališkai jaučiasi geriau - sportavo.
Ir televizorius sugedo. Šiaip nesiskųstų... nebėda. Bet Hauso nematys. Ir šiaip naujo televizoriaus nori su 3D, kuris iš tiesų jai visai nereikalingas. Bet ką tu kietai - 3D!
O ir dar viena batų pora nepamaišytų. Iš tikrųjų jai visai nereikia batų. Bet juk reik prie savo super duper vasarinės batų kolekcijos pridėt dar porą žieminių! Nes juk reik turėt kelias poras...kad prie rūbų lengviau priderinti būtų.
O šiaip. Gyvent jai pasidarė nuobodu. Sako gal bandom ką naujo?! Ir sėdi toliau apsikabinus savo mielą kompiuterį. Geriausi draugai tapo. Šildo ją miela klaviatūros draugija. Naktimis apsikabinę miegotų. Tad užpuolą Karoluką sąžinės graužatis - degraduoji degraduoji. Neskaito knygų...per daug ten raidžių, per daug sunku. Tik svajoja, kaip skaito ,,Karas ir Taika". Pasvajoja ir toliau degraduoja apsikabinus savo loptopą. Ir vis sau kartoja:,, išsikapstysi iš savo depresijos. ruduo - sunkus metas." Bet iš tikrųjų tai ji tingi iš tos depresijos kapstytus. Nes tingėjimas gyvenimo būdų tapo. O dar prie depresijos ir geriausias (pats geriausias) draugas fotoaaparatas sugedo. Tad bijo Karolukas nešt jį taisyt, bijo sužinot kainą. Tad sėdi apsikabinus ir verkia... verkia. Bet iš tiesų visi tik mano, kad ji verkia dėl savo paties geriausio draugo... ne iš tiesų ji turi verkti dėl ko kitko. Juk visada būna tas - love hurt metas. O ruduo toks tinkamas metas. O ir kaltint čia visda lengviausia nieko dėtą rudenį.
Bet iš tikrųjų tai Karolukas, nesiskųs, ji nemėgsta žmonių savomis problemomis apkrauti.

Kažko minimalistiško ir šalto.
Nes vis dar nemėgstu spalvų.

http://www.youtube.com/watch?v=gsUK4mlv9m0&feature=player_embedded#!